Šiandien, aš noriu jums papasakoti apie savo knygą „Kvantinė psichologija“. Pradėkime nuo pradžių – nuo idėjos.
Nusikelkime keletą metų atgal. Taigi, pakvietė mane pokalbiui vienas video bloger‘is. Jau pačioje pradžioje, tema pasisuko link kvantinės fizikos, nes man buvo užduotas klausimas: „Ar esama realybė yra tikra ir atsitiktinė ar simuliacinė“?. Pokalbio metu išnagrinėjome visas versijas ir visose radome patvirtinimų bei paneigimų. Viskas lyg ir turėjo tuo pasibaigti, bet minėtas video interviu, susilaukė netikėto populiarumo…
Kad suprasti tą populiarumą, tikslinga būtų pasidalinti keliomis istorijomis, nes tuo metu pradėjo “plaukti” žinutės, kuriose tiesiog buvo dėkojama už šį interviu. Pirmas laiškas… Antras laiškas…. kol kas tai priėmiau kaip mandagumą. Bet kuomet žinutes pradėjau gauti beveik kasdien, susirūpinau. Įsijungiau minėtą interviu ir peržiūrėjau pats. Nustebau, nes nieko tokio „kosminio“ lyg ir nepasakiau. Tada pastebėjau, kad video interviu populiarumas pakilo į aukštesnį lygį, pas mane į konsultacijas pradėjo lankytis žmonės, sakydami, kad nori asmeninės jų veido (veidoskaitos sistema) skaitymo. Prieš tai užduodavau neutralų klausimą: „Kaip apie mane sužinojote“? Kas penktas žmogus minėdavo „tą interviu“. Buvo netgi tokių atvejų, kur žmogui buvo visiškai nesvarbi ta veido skaitymo sesija. Mes tą laiką prakalbėdavom apie tame interviu išsakytas teorijas…
Taip gimė šios knygos idėja. Knygoje „Kvantinė psichologija“ išsamiai aprašyta, kokią įtaką mano gyvenimui padarė Budizmo ir Daosizmo filosofijos. Nei vienoje iš savo knygų, kurias rašiau anksčiau, neradau galimybės tų žinių pateikti. Sudėjus šiuos du dalyku, gimė idėja – projektas „Kvantinės psichologijos“ knyga. Nežiūrint į tai, knygos pagrindinis leitmotyvas yra taip vadinamos „sąmonės“ ir „proto“ sąvokų atskyrimas. Vienas iš pirmųjų knygoje aprašinėjamas jau daug kartų ir skirtingais „kampais“ kartotas neuro mokslininkų eksperimentas, kuriame jie bandė išsiaiškinti, kas pirma: sąmonė ar protas? Ir pasirodė, kad pirmoje vietoje ir visada… Protas! Kai mes manome, kad sąmoningai priimame vieną ar kitą sprendimą ir tai yra mūsų sąmoningas sprendimas, iš tiesų – sprendimą priima protas. Mūsų sąmonė tik prisitaiko ir sukuria iliuziją, kad čia ji šeimininkė.
Knygoje, beveik kiekviename skyriuje yra pateikiamos rekomendacijos, kaip keisti situaciją jeigu tik toks noras yra. Pavyzdžiui: „Žmogus, „sąmoningai“ nori atsikratyti žalingo įpročio, bet jam nepavyksta. Atsakymas – „kodėl?“ yra prote. Tol, kol mūsų protas nepriims ir nepalaikys mūsų noro, tol rezultato nebus. Visa tai pateikiama per įvairiausius Budizmo ir Daosizmo filosofijos teiginius. Kai vyko knygos viešas pristatymas, man buvo sunku įvardinti knygos esmę vienu sakiniu. Tada paprašiau pagalbos „iš salės“. Jūsų atsiliepimai patvirtino, tai ką įtariau. Kiekvienam iš jūsų ta knyga yra kitokia. Ir tai gerai, nes kiekvienas skaitytojas joje randa būtent tuos atsakymus, kurie jam labiausiai reikalingi…
Labiausiai įsiminė toks atsiliepimas: „Sveikas, Žydrūnai. Vakar baigiau skaityti tavo knygą „Kvantinė psichologija“. Šiandien, vienoje iš situacijų aš pajutau, kaip „matau“ savo protą iš šalies. Kosmosas…“… Dar vienas dalykas, kuris dominuoja knygoje ir suprantamas tik ją perskaičius, tai metafizinis lygmuo. Aš galiu aprašyti jo pasireiškimus ir veikimo formas, bet „pagauti“ pačio momento negali niekas. Pateiksiu pavyzdį, kuris pusiau istorija, pusiau anekdotas, o gal net ir labiau mįslė. „Du skirtingi žmonės kepa bandeles. Vienas iš jų kepa todėl, kad tai neblogas pajamų šaltinis, o kitas todėl, kad jam tai patinka. Klausimas jums: Kurios bandelės bus skanesnės? Štai jums ir metafizika. Mokykla. Dvi mokytojos. Viena iš jų myli vaikus ir dėstomą dalyką, o kita ne. Kurios norėsis klausytis?
Taigi kviečiu jus į kvantinę kelionę…