Su pasididžiavimu galiu pasakyti, kad esu daugiausiai vaikų su jų mamomis sutaikęs žmogus Lietuvoje! Gaunu laiškus iš mamų, kurios labai nustebusios ir dėkoja, kad susitaikė su dukra ar sūnumi. Kai jos klausė savo vaikų, kodėl taip sugalvojo, jie dažniausiai minėdavo mano parašytą knygą“ Vaikystės šešėliai“
Perskaitę tą knygą jie suprasdavo, kad vengimas ir ignoravimas savo tėvų, su kuriais vaikystėje buvo konfliktas, pačios įtampos, kuri trukdo jaustis laimingu, nepašalina. Norint būti laimingu dabar, teks grįžti atgal ir paleisti visas nuoskaudas, kurios buvo suformuotos vaikystėje.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Man keturiasdešimt devyneri metai ir trisdešimt penkerius metus iš jų aš skyriau pabėgimui iš savo vaikystės. Aš ir pats to nesupratau, bet kai atsisuku atgal, visos mano pastangos buvo tik bandymas vienaip ar kitaip iš jos pabėgti. Jau aštuoneri metai dirbu padėdamas žmonėms susitvarkyti jų gyvenimus. Bet, kad galėčiau tai daryti, turėjau susitvarkyti savąjį. Kas man trukdė tai padaryti buvo (garsėjančiai skamba būgnai) – vaikystės žaizdos. Augau keistoje šeimoje. Tėvas nemokėjo būti nei tėvu, nei vyru. Tačiau žinant jo vaikystę, visa tai logiška, nes jis anksti neteko savo tėvų, augo su 6 vyresniosios sesers vaikais.
Vaikystėje mes intuityviai išmokstame pagrindines elgesio strategijas tikslui pasiekti ir jas naudojam visą savo likusį gyvenimą. Jei vaikystėje tos mūsų strategijos akivaizdžiai matosi, tai suaugus mes jas išmokstame paslėpti po kauke. Jei nuo bet kurio suaugusio žmogaus ją nuimsime, ten pasimato mažas ir dažniausiai išsigandęs vaikas. Čia ir prasideda pirmosios problemos šaknys. Jei šeimoje, kurioje tu augai, trūko darnos ir harmonijos, tavo tikslo strategijos bus deformuotos.
Nuolat kartojant tas strategijas, jos anksčiau ar vėliau virsta automatinėmis. Tik vėliau sužinojau, kad mano santykis su mama – proporcingas mano gebėjimui mylėti kitus, o mano santykis su tėvu parodo, kaip aš moku stovėti tvirtai ant savo kojų. Čia ir mano pasitikėjimas savimi, ir mano finansai. Knyga remiasi emocinio intelekto ir bazinių emocijų stimuliavimu mūsų vaikystėje, įtaka mūsų charakteriui. Šių emocijų stimuliavimas, sudėjus su mūsų duotais charakterio parametrais, yra tai, kas veikia mūsų santykius, profesiją, finansus ir daugelį kitų dalykų.
Kaip pabėgti?
Knyga „Vaikystės šešėliai“ skiriasi nuo daugelio populiarios psichologijos knygų, nes yra išsamus raktas į tai, kaip pakeisti savo vaikystės situaciją ir būti laimingesniu, turtingesniu šiandien. Sakydamas „raktas“ turiu omenyje, kad knygoje gausu konkrečių, ir svarbiausia, praktiškai patikrintų technikų, kurios padeda keisti santykį su savo vaikyste ir vaikystės šešėlio įtaką dabarčiai.
Nesiseka santykiuose? Nerandi savo vietos po saule? Neturi pinigų? Nesusikalbi su savo vaikais, ar nedirbti tai ką iš tikrųjų norėtu? Atsakymas ir sprendimas yra tik tavo vaikystėje! Jei jau skaitei knygą, prašau tavęs pasidalinti savo nuomone apie ją. Jei esi dar neskaitęs, nuoširdžiai rekomenduoju – ši knyga pakeis tavo gyvenimą jei leisi sau išbandyti bent vieną praktiką, kuri rekomenduota knygoje. Jei net ir nieko nedarysi, tai tikrai sužinosi tikrąsias “man nesiseka” priežastis.
Skanaus skaitymo!
Žydrūnas Sadauskas