Karpman’o kvadratas

Karpman’o kvadratas

Gyvena, o gal gyveno, aš nesigilinau, kažkur pasaulyje toks protingas vyrukas, kurio pavardė – Karpman‘as. Kodėl jis protingas? Todėl, kad jo vardas į psichologijos vadovėlius turėtų būti ir, tikriausiai, bus įrašytas aukso raidėmis. Iš kur tiek garbės? Panašu, kad jis – analitiško tipo asmenybė, kuri pastebėjo viena įdomų dalyką. Mūsų tarpusavio žalingi, problematiški, nesveiki, priklausomybę formuojantys, daug stiprių, neigiamų emocijų ir to pasėkoje, daug psichosomatinių ligų, iššaukiantys santykiai, dažnai vystosi pagal vieną ir tą patį psichologinį scenarijų, taip ir vadinamą Karpman‘o dramos trikampį.

Čia labai svarbu paminėti, kad visi trys vaidmenys šiuose scenarijuose (santykiuose) yra patologiški ir pasmerkti pralaimėjimui. Trumpai tie vaidmenys vadinami Auka“, „Budelis“ ir „Gelbėtojas“. Šių vaidmenų mokomės nuo mažens. Vaikas pakankamai anksti išmoksta žaisti auką ir budelį, o mama yra ta, kuri automatiškai prisiima gelbėtojo vaidmenį. Ir kas vaikystėje atrodo nekaltas žaidimas, suaugus gali tapti didele problema. Kaip tai pasireiškia realybėje ir kur yra patologijos užuomazgos – truputėlį vėliau, o kol kas išsiaiškinkime kiekvieno scenarijaus galimybes ir ribas.

Aukos scenarijus

Žmogaus nesąmoningas pasirinkimas šio vaidmens susiformuoja jau vaikystėje. Pagrindinės priežastys yra dvi: dažniausiai tai būna dėl pačio asmens (vaiko) silpnumo, arba dėl šalia esančio stipraus budelio. Tai gali būti despotiškas tėvas arba mama. Pasirinkęs šį vaidmenį, nuo mažens išmokstama būti nevykėliu. Savivertė- žema, žmogus mano, kad nieko nemoka, nieko nesugeba. Intuityviai įpranta ieškoti paramos ir palaikymo iš kitų. Jam nuolat reikalinga paguoda, kitų pagalba ir sprendimų priimti pats nedrįsta. Normalu, jog sprendimą už jį priima Budelis ar Gelbėtojas. Meilė sau paremta įtikimu kitiems.

Toks žmogus nuolat pasiruošęs pasiaukoti dėl kitų, su viltimi, kad šie įvertins ir atsidėkos padėdami, apsaugodami ar pasirūpindami juo. Asmuo nemoka apsiginti ir beveik niekada nebrėžia savo ribų. „Linksmiausia“, kad ir kiek aplinkiniai besistengtų, Aukos išgelbėti nepavyksta, nes Auka nesutverta išgelbėjimui. Aukos scenarijus – KENTĖTI. Išsamiau apie tai vėliau, o dabar panagrinėkime Budelio scenarijų.

Budelio scenarijus

Polinkis šiam scenarijui irgi susiformuoja vaikystėje. Taip pat, dažniausiai, dėl dviejų priežasčių. Jei tėvai dominuojančiai žaidžia su vaiku „mes aukos“ žaidimą, paprasčiau kalbant, jei leidžia vaikui užlipti „ant galvos“- didelė tikimybė, kad vaikas, jei gimė su stipriu potencialu, taps Budeliu, kuris tiesiog reikalaus. Antras variantas, kaip išsivysto šitas charakteris, tai vieno iš tėvų kopijavimas: jei vaikas augo su budeliu, ir vaikystėje jam pabuvus Auka, yra didelė tikimybė, kad užaugęs pats taps Budeliu.

Budelis – tai žmogus, kuris turi savo „kaip turi būti“ suvokimą ir daro viską, kas yra jo jėgose, kad užtvirtintų šią tvarką. Tas darymas gali būti tiesiog nuo kontrolės iki fizinės prievartos ekstremaliausiame variante. Savo artimoje aplinkoje asmuo, despotišku dominavimu, užtikrina, kad visi paklustų jo tvarkos ir taisyklių suvokimui ir, kol aplinkiniai paklūsta nustatytai tvarkai, viskas yra gerai, bet jei pažeidžiama nustatyta tvarka, Budelis aktyvuoja savo susikaupusį pyktį ir siekia „tvarkos“ užtikrinimo. Jų meilė sau – didelė savimeilė. Išimtinais atvejais būna nemeilė sau ir net kitiems.

Toks žmogus mano, kad jo nuomonė apie viską yra teisingiausia, o kiti – kvaili, arba turi kažkokių kitų trūkumų. Kai pavyksta pasiekti norimą kontrolės lygį, jaučiasi pakylėtas ir net savotiškai laimingas, bet patiria nuolatinę įtampą, nes norinčių sugriauti tvarką ar nesutinkančių su jo nuomone – pakankamai daug. Budelis įsitikinęs, kad kiti dėl jo privalo kažką padaryti. Savivertė – visada pervertinta. Mano, kad daugelis jo teisumo nesupranta ir dėl to oponuoja. Todėl nuolat kaltina kitus ir siekia nubausti tuos, kurie, jo manymu, to nusipelnė. Budelis dažnai skęsta savo paties sukurtoje iliuzijoje, jog kontroliuoja situaciją. Visada turi krūvą argumentų, kad pateisintų savo poelgių despotiškumą ir būtinumą. Mato kitų klaidas ir trūkumus, kritikuoja visus, nes tik taip gali patvirtinti savo išaukštintą savivertę. Nuolat nerimauja ir per kontrolę bando mažinti nerimo jausmą. Pagrindinė Budelio strategija – PUOLIMAS. Išsamiai apie tai vėliau, o kol kas panagrinėkime Gelbėtojo scenarijų.

Gelbėtojo scenarijus

Gelbėtojas, kaip ir kiti scenarijai, turi tendenciją užsimegzti vaikystėje, bet šį kartą priežastis tik viena – tėvų (mamos ar tėčio) nuolat praktikuojamas Gelbėtojo scenarijus. Labai svarbu paminėti, kad skirtingai nuo Aukos ir Budelio, Gelbėtojas – žmogus, kuris turi reikalingus resursus, jog padėtų kitiems. Resursai pakankamai platūs: tai gali būti tiesiog paslauga, ar aukojamas laikas, taip pat gali būti ir finansai bei kita. Gelbėtojo meilė sau ir kitiems – sveika, su pakankamai giliu nuokrypiu link didesnės meilės kitiems.

Šie žmonės labai lengvai atpažįstami, nes nuolat padeda kažkam iš savo aplinkinių. Tiek giminės rate, tiek kitoje aplinkoje, jie bus žinomi kaip TIE, į kuriuos galima kreiptis pagalbos ištikus bėdai. Šiems žmonėms sunku pasakyti „ne“. Pakankamai dažnai, net kai jų neprašo pagalbos, jie rodo iniciatyvą patys. Jų savivertė ganėtinai subalansuota. Pagrindinė strategija – GELBĖTI.

Kas iš to?

Sveikuose tarpusavio santykiuose didesnių problemų Gelbėtojo scenarijus nepatiria, bet patologijos užuomazgos atsiranda, kai tarpusavyje pradeda sąveikauti Auka, Budelis ir , žinoma, Gelbėtojas. Ir jei pirminiame scenarijuje kiekvienas gauna iliuzinę savo scenarijaus prasmės naudą, tai vėlesniuose etapuose pralaimi visi. Tik prasidėjus scenarijui, kiekvienas tvarkingai vaidina savo vaidmenį: Auka rodo aplinkiniams savo silpnumą, Budelis reikalauja pasirūpinti Auka, o Gelbėtojas naudoja savo resursus, kad padėti Aukai ir nuraminti (patenkinti) Budelį. Šioje vietoje verta prisiminti keletą svarbių dalykų. Visų pirma: Auka negali būti išgelbėta, nes iš principo jos scenarijuje nėra laimingos pabaigos. Budeliui ta pati bėda: kad ir kiek jis pasiektų kontrolės, jam vis atrodo negana. Gelbėtojo pabaigoje laukia nusivylimas ir agresija iš Budelio, nes šis sutvertas tik pulti ir kitų variantų jo scenarijuje „neparašyta“. Gelbėtojo taip pat laukia Aukos priekaištai arba „žlugimo“ spektaklis, kaip nusivylimo parodymas iš Aukos pusės.

Kaip tai atrodo realybėje?

Kad tai nebūtų tik gražus teorinis aprašymas, panagrinėkime, kaip tai vyksta realybėje. Tėvas – Budelis skambina dukrai, kuri jau gyvena atskirai ir reikalauja pasirūpinti jais. Dukra – Gelbėtojas puola padėti tėvams. Mama – Auka pasakoja dukrai, kuri padeda jiems, kaip sunkiai jie gyvena. Kad ir kiek pagalbos suteiktų dukra, jai išvykus, tėvas ją kritikuos mamos akivaizdoje. Budelis. Jo kritika remsis tuom, kad nepakankamai daug, greitai, kokybiškai, gerai ir t.t. Mama gal nekritikuos, bet darys viską, kad užtvirtinti Aukos vaidmenį. Ir kaip ten bebūtų, kažkada Gelbėtojo resursai (laikas, pinigai) bus apriboti, tada ir Budelis, ir Auka aktyvuosis dar labiau.

Išeikime iš šeimos ir pažvelkime, kaip šie scenarijai atrodo giminystės santykiais nesupančiotoje erdvėje. Jūsų aplinkos žmogui reikalinga pagalba. Įsivaizduokime, jog reikalinga suma kažkokiam pirkiniui. Auka pasakoja, kokia ji bus nelaiminga, jei nenusipirks šito buto, mašinos ar batelių. Jei jūs – Gelbėtojas, pasiūlote savo pagalbą ir paskolinate pinigų. Jei pinigų paprašė Auka ir neturi galimybės atiduoti, pamatysite, kaip Auka pavirsta į Budelį: jums bus arba priekaištaujama, kodėl spaudžiate atiduoti pinigus, arba Auka pavirs į dar didesnę Auką. Viskas priklauso nuo žmogaus polinkio minėtiems scenarijams.

Labai svarbu sudėti keletą akcentų: kiekvienas iš mūsų savyje turime ir Auką, ir Budelį, ir Gelbėtoją. Pagrindinis klausimas – kuriame iš scenarijų esame linkę strigti. Kaip jau buvo minėta, Aukos pasmerktos būti nelaimingos, Budelis gaus viską, kad nuolat palaikyti savo pyktį, o Gelbėtojo laukia nuolatiniai nusivylimai tiek Aukomis, tiek Budeliais.

Kas toliau?

Žaidimas šiame trikampyje kiekvienam iš žaidėjų duoda iliuzinės naudos, kuri padeda realizuoti savo scenarijų. Aukai reikalingas Gelbėtojas, o Gelbėtojui Auka- idealus variantas pasijausti svarbiu. Budeliui Auka irgi reikalinga, nes kitaip nebus ką kontroliuoti. Gelbėtojas Budeliui – idealus taikinys kritikavimo pratimams.
Manau, jog tikslinga paaiškinti, kodėl straipsnis vadinasi „Karpman‘o kvadratas“. Atsakymas ir pabėgimo raktas yra ketvirtas vaidmuo, kurį aš pavadinau Stebėtojas.

Stebėtojas – vienintelė galimybė pabėgti iš minėtų 3 scenarijų. Viskas ko reikia, kad tapti Stebėtoju, tai elementarus aplinkos analizavimas ir aiškus suvokimas, kas ir kokį žaidimą bando žaisti su jumis. Jau matau, kaip nuo lovos pašoka Gelbėtojai ir susiėmę už galvos rėkia:
– Tai kaip dabar – nieko negelbėti?!

Atminkite, padėti ir gelbėti – du skirtingi pasauliai. Nedarykite nieko, kas kitiems sugadintų gyvenimą, o jums tarpusavio santykius. Jei jūsų draugei reikia paskolos butui, įvertinkite tris dalykus: visų pirma – ar ji pajėgi grąžinti, antra, ar jūs pasiruošę blogiausiu atveju šią sumą prarasti (pamiršti)? Lygiai taip pat su laiku, kurį aukojate kitiems. Visada įsivertinkite, ar tikrai galite padėti. Ir svarbiausia – atsisakyti „Aš tau padėsiu“ sindromo, kai tavęs visiškai to neprašo. Jei bendraujate su Budeliu ir iš jūsų kažko reikalauja, jau pačioje pradžioje nusibrėžkite ribas, nes kuo toliau leisite Budeliui nueiti, tuo sunkiau bus išeiti iš šio scenarijaus…

Apie tai, kas susiformuoja vaikystėje ir kaip iš to pabėgti, labai išsamiai rasite mano knygoje „Vaikystės šešėliai“ !

Autorius Žydrūnas Sadauskas

Kodėl neverta eiti iš komforto zonos?

18 gegužės, 2020

Intelektas – tavo draugas ir priešas…

18 gegužės, 2020

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.