Intelektas – tavo draugas ir priešas…

Intelektas – tavo draugas ir priešas…

„Tikriausiai tu, kaip ir aš, kaip ir daugelis mūsų, gyvenime užlipai net ant keleto „grėblių“. Visi, kurie nori kažką pakeisti, bando tai padaryti remdamiesi tik intelektu. Tai didžiausi spąstai. Turbūt suvokęs, kad tavęs netenkina gyvenimo kokybė, pradėjai intuityviai ieškoti atsakymo – kodėl? Jeigu apsilankei knygyne, pastebėjai, kad knygų, siūlančių „stebuklingus“ gyvenimo pokyčius, yra pilnos lentynos. Aš, kaip ir tu, taip pat „rijau“ knygas ir tai pradėjau daryti labai anksti. Pasirinkdavau norimą temą ir „išvalgydavau“ ją iki dugno. Visada ieškodavau pirminio šaltinio, kad gaučiau atsakymus į visus tos temos klausimus. Pamenu, būdamas aštuonerių, susidomėjau pasakomis. Perskaičiau visų pasaulio šalių pasakas, kurias radau mokyklos bibliotekoje. Vėliau perskaičiau visus mokslinius veikalus, kurie bandė paaiškinti psichologinį pasakų poveikio mechanizmą. Pasakykite man bet kokią pasaką, ir aš jums tiksliai įvardinsiu, kokia šios pasakos žala, kokia nauda ir kodėl.

Dar viena tema buvo pasaulio religijos. Pradėjau nuo Biblijos… Vėliau perskaičiau visus tuo metu prieinamus veikalus, kurie neigė krikščionybę. Kitas etapas buvo knygos, kurios bandė paaiškinti, ką reiškia Kristaus mokymas. Žodžiu, išsiaiškinau visas Kristaus „stebuklų“ darymo technikas. Šiandien galiu cituoti ištisus Biblijos skyrius ir cituoju. Tikrai galiu paaiškinti, ką Kristus turėjo omenyje, sakydamas vieną ar kitą savo teiginį. Pirmą kartą skaitant Bibliją man pasirodė, kad tai nevykusios poezijos knyga, ir visi apsimeta, kad viskas gerai ir net šventa. Šiandien galiu tiksliai pasakyti, kas Kristaus, o kas – Biblijos „vertėjų“, nes, remdamiesi klasikiniu loginiu konstrukciniu mąstymu, Biblijos tikrai „nepaimsite“. Kristaus, kaip ir kitų šventųjų išmintis, yra už dvipoliarinės (pliusas – minusas) logikos ribų.

Bet nenukrypkime nuo temos. Po krikščionybės atradau budizmo pasaulį, kuris „išsprogdino“ mano smegenis gerąja to žodžio prasme. Tai buvo atgaiva ir tikroji laisvė – nieko negarbinimas, kurio aš ir ieškojau. Detaliai nepasakosiu, ką atradau studijuodamas budizmo veikalus, kuo skiriasi Chan ir Dzen budizmo mokyklos stiliai ir filosofija, nes tam reikėtų atskiros knygos, bet galiu pasakyti tik tiek: kai manęs klausia, kokią religiją išpažįstu, drąsiai atsakau – budizmą! Kaip matote, teoriškai aš tikrai buvau stipriai pasiruošęs, bet, nepaisant to, buvau nelaimingas žmogus. Intelektualiai galėdavau paaiškinti beveik viską – net ir tai, kodėl esu nelaimingas. Aš tikiu, kad ir tu ne kartą buvai, o gal ir dabar esi ant to paties laiptelio. Tu, kaip ir aš, patyrei vertybių bankrotą: suprasdamas, kad senosios nebeveikia, pradėjai ieškoti atsakymo – kodėl? Tikriausiai perskaitei daug knygų, kurios žadėjo labai greitą sprendimą, bet jos padėdavo tik tol, kol skaitydavai, ir tai su sąlyga, kad informacija savyje turėdavo nors kiek naujų variantų. Ir jeigu iš pradžių, pabaigus skaityti knygą, tas naujas suvokimas šiek tiek gelbėdavo, po kurio laiko tu grįždavai prie savo senojo Aš ir ieškodavai kitos knygos.

Tu “užlipai ant grėblio”, kuris vadinamas “inercija”. Inercija – ir labai geras, ir labai blogas dalykas. Turbūt kyla klausimas – kodėl? Taip jau žmogus sutvertas, kad inercija, tiksliau – mūsų veiksmų automatizavimas, padeda išspręsti keletą dalykų. Visų pirma, verta prisiminti, kiek pastangų reikėjo, kai tu pirmą kartą ko nors gyvenime mokeisi. Tu turbūt nepameni, kaip išmokai vaikščioti ar kalbėti, bet tikrai pameni, kaip mokeisi vairuoti automobilį ar dviratį. Pirmasis kartas – didžiulis stresas. Antras kartas – truputį mažesnis stresas. Trečias kartas – dar mažesnis stresas… Galiu vardinti ir vardinti, bet šiandien tu vairuoji automobilį ar važiuoji dviračiu, negalvodamas, kada ir kaip pasukti vairą, kaip išlaikyti pusiausvyrą. Tu tai darai automatiškai!
Tai ir yra teigiama automatizmo pusė. Tik pagalvok, kokį stresą patirtum ir kiek resursų tau reikėtų, jeigu kasdien iš naujo turėtum išmokti vaikščioti, kalbėti, valgyti, vairuoti… Kaip tik dabar verta priminti fiziologijos pagrindus, kad suprastum, kodėl taip yra. Mokslininkai apskaičiavo, kad daugiausia energijos mūsų kūne sunaudoja tikrai ne daugiausiai vietos jame užimantis organas… Kantrybės… Tai – smegenys! Taip, mūsų smegenys net poilsio metu suvartoja apie 24 % kūno energijos išteklių. Neigiama automatizmo savybė yra ta, kad šalutinis jo efektas yra inercija, kurios paskirtis – taupyti energiją, naudojant kuo mažiau resursų. Kai tu perskaitai naują knygą, kurioje gal ir yra atsakymas, kaip pakeisti gyvenimo kokybę, naujos neuronų jungties blyksnis būna per trumpas, kad susiformuotų visavertė nauja neuronų jungtis, kuri taptų tavo Aš dalimi. Kaip ir mokantis vaikščioti, taip ir su nauju suvokimu – reikia kartoti, kartoti, kartoti…

Dabar verta prisiminti, kaip tu mokeisi vairuoti automobilį ar dviratį. Ten yra dar vienas grėblys, kuris atsakys į klausimą, kodėl tavo gyvenimas nepasikeitė arba kodėl jis keičiasi per lėtai. Pameni mano minėtus „pirmas kartas“, „antras kartas“? Kuo daugiau praktikuojiesi, tuo stipresnį įprotį formuoji. Kad suprastum, apie ką kalbama, įsivaizduok, kad esi žmogus, kuris nemoka plaukti, bet perskaitė visas knygas apie plaukimą. Tu gali tiksliai pasakyti, kokiomis oro sąlygomis kurį plaukimo stilių geriausia pasirinkti, kaip taupyti jėgas, plaukiant ilgas distancijas, kaip plaukiant išnaudoti vėją ir bangų kryptį, bet… plaukti tu nemoki. Tam, kad išmoktum, tau teks įlipti į vandenį ir pabandyti tai padaryti… Beje, ne kartą ir ne du – tol, kol tavo kūnas „pagaus“ tą gebėjimo plūduriuoti jausmą, kurio neįmanoma paaiškinti jokioje knygoje, kaip ir pusiausvyros išlaikymo važiuojant dviračiu. Arba moki tai padaryti, arba ne.

Kitas grėblys, kuris trukdo tau pasikeisti, yra prokrastinacijos efektas. Prokrastinacija – vengimas ir atidėliojimas padaryti tai, ką mes suvokiame, kad reikėtų padaryti. Taip jau sutverta mūsų psichika – mes intuityviai vengiame skausmo ir siekiame malonumo. Bet koks mūsų rutinos pokytis yra skausmas. Psichologinis prokrastinacijos mechanizmas sudarytas iš daugelio aspektų, bet pirmiausia jis „sumontuotas“ mūsų instinktuose. Jeigu labai sąžiningai save stebėtume, akivaizdžiai matytųsi, kad mūsų intelektas (protas) yra bailys. Bailumas kyla iš mūsų pirmapradžių instinktų. Pagrindiniai yra tik 3: maistas, saugumas ir giminės pratęsimas. Nenagrinėsiu jų išsamiai, nes tai būtų atskira knyga, bet antras punktas aiškiai atsako, kodėl labiau reaguojame į neigiamas naujienas. Truputėlį vėliau, viename iš šios knygos skyrių, tai dar panagrinėsime. Išeitų, kad 90 % mūsų veiksmų ir reakcijų yra automatizuoti. Tai labai švelnus vertinimas – yra teigiančių, kad net 99 % mūsų reakcijų yra automatinės. Vadinasi, lieka tik 10 % to, ką vadiname laisva valia.90 % prieš 10 % – tikrai labai nelygios jėgos, norint kažką keisti. Kita vertus, tai paaiškina, kodėl didžioji dalis pažadų pasikeisti taip ir likdavo pažadais. Jūs suvokiate, kad norėtumėte kitaip, kad reikalingi esminiai pokyčiai, bet jūsų protas, kuris turi tamprias sąsajas su instinktais, taip „nemano“. Jis iš viso „nemano“ – jis tik stengiasi taupyti energiją, viską automatizuodamas, ir sunkiai įsileidžia naujus pokyčius – ypač tuos, kurie pareikalaus daug energijos ir gali būti skausmingi.

Jūs tikriausiai nepamenate pirmo karto, bet šiandien į pirkinių krepšelį įmesta šviežia cukraus pudra pabarstyta spurgytė kažkada suteikė jums malonumo jausmą. Vaikystėje spurgytė teikdavo ir energijos, kurią išdegindavote bėgiodami, bet dabar mechanizmas veikia kiek kitaip. Jūs impulsyviai nusiperkate spurgytę, suvalgote ją, tikėdamiesi to paties malonumo, bet tas jausmas patiriamas tik iki valgymo pradžios. Vos suvalgę spurgytę, pradedate graužti save, kad valgėte, nes bijote nereikalingų kolorijų… Sau pasakote, kad daugiau nevalgysite, bet po kelių dienų kažkaip atsitinka, kad spurgytė vėl atsiduria jūsų rankose… Manau, tai daugeliui pažįstama istorija. Psichologiniu požiūriu prokrastinacijos mechanizmas taip pat stipriai formuojamas vaikystėje. Daugelis jūsų augo auklėjami pagal principą „privalau“. Net jeigu sakysite, kad jūsų tėvai jums viską leisdavo, meluojate man ir sau. Būkime sąžiningi. Jūs privalėjote eiti į mokyklą, praustis, valytis dantis, apsirengti ir panašiai. Jeigu turite vaikų, suprasite, apie ką kalbama, – daugelio išvardytų dalykų jie nenori daryti. Norint suformuoti naują vaiko įprotį, reikia labai daug pastangų ir kantrybės.

Dabar verta pakalbėti, kodėl jūs norite pokyčių. Patikslinkime –jūs ne tiek norite, kiek esate priversti. Tai susiję su amžiaus psichologija. Jeigu esate įžvalgus, tikriausiai pastebėjote, kad gyvenant keičiasi jūsų vertybės, su jomis susijęs požiūris ir reikalavimai aplinkai . Vaikystėje buvo normalu kalbėti apie tai, kad būsite kosmonautas ar policininkas, visos tetos tik džiaugdavosi ir girdavo tokį pasirinkimą. Paauglystėje tokios kalbos jau nebekeldavo susižavėjimo. O dabar įsivaizduokite 30 metų vyruką, kuris neturi profesijos, vidurinę baigė tik iš antro karto, paklaustas apie ateities planus, rimtai ir užtikrintai atsako:
Būsiu kosmonautas! Visi jau sukiotų pirštu palei smilkinį, manydami, kad jums reikia psichologinės pagalbos. Pamatykite visą mechanizmą. Iš vaikystės jums reikia pereiti į paauglystę. Tada jūsų laukia ankstyvoji suaugystė, vėliau – suaugystė. Kitas etapas bus vėlyva suaugystė, tada – ankstyvoji senatvė ir taip toliau. Jei žinote, kiek bus dukart du, galite suvokti, kad visas pamatas – vertybės ir jūsų elgesys. Kiekviename etape patirsite sunkumų, jeigu jūsų elgesys ir vertybės nesikeis. O dabar prisiminkite, ką perskaitėte apie proto inerciją. Štai ir visa vidinio konflikto paslaptis.

Šios knygos tikslas – kuklus bandymas „surinkti“ visus tuos grėblius ir padėti tau pasikeisti, patiriant kuo mažiau skausmo. Taip, ši knyga, kaip ir daugelis kitų, pagrįsta visų pirma intelektualiniu suvokimu. Šito mes negalime išvengti, nes turime suvokti savo problemą. Knyga išsiskiria savo praktiškumu – joje yra 90 dienų kalendorius, kuris taip pat pagrįstas mano sugalvota laiko planavimo sistema. Kodėl 90 dienų? Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad naujam įpročiui susiformuoti reikia nuo 21 iki 40 dienų. Galbūt. Mano tyrimas patvirtina, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, vadinasi, jo adaptacijos ir prokrastinacijos mechanizmai taip pat gali labai skirtis, todėl aš vadovaujuosi „trečioko principu“. Trečioko principas reiškia štai ką: jeigu 12 klasės medžiagą sugebėsi paaiškinti trečiokui, tu tikrai ją išmanai. 90 dienų skirta tam, kad tu patogiu tempu, pagal savo „noriu“ galimybes suformuotum naujus įpročius ir pakeistum save iš esmės. Ką ir kiek norėsi keisti, suprasi iš unikalių testų, kurie sudaro pirmuosius knygos skyrius.

Šie testai gimė iš mano 9 metų praktikos veidoskaitoje, kurioje atradau, kad yra 10 pagrindinių archetipų (charakterio blokų) ir jų kombinacijų. Jeigu skaitei mano knygą „Vaikystės šešėliai“, žinai, apie ką kalbama, jei ne – ne bėda. Tu sužinosi viską apie archetipus ir net turėsi galimybę nusistatyti, kurie dominuoja tavo charakteryje. Kam to reikia ir ką su tuo daryti, rasi kituose knygos skyriuose, o kol kas galiu pažadėti viena: jeigu užteks drąsos ir ryžto įveikti visą šią transformacinę kelionę kartu su manim, tavęs laukia net dvi dovanos – naujasis Tu ir įvaldytos technikos, kurios leis lengvai pasikeisti susidūrus su krize bet kuriame gyvenimo etape…“

P. S. Naudodamasis proga noriu padėkoti visiems, kas dalyvavote mano internetiniuose kursuose Naujasis Aš | Karališkos dirbtuvės! DĖKOJU! Jūs didelė šios knygos dalis! Jūsų dėka turėjau galimybę išbandyti kas veikia ir kas ne, jūsų dėka padariau labai daug atradimų!

Žydrūnas Sadauskas
Ištrauka iš knygos „Naujasis AŠ

Karpman’o kvadratas

22 rugsėjo, 2020

Kada tinkamiausias laikas pradėti ieškoti savęs ir savo kelio?

22 rugsėjo, 2020

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.